Šių metų birželio 1 d. įsigaliojo naujos taisyklės, taikomos santykiams tarp gamintojų, didmenininkų ir mažmenininkų. Naujose taisyklėse ypatingas dėmesys skirtas įmonių veiklai elektroninėje erdvėje. Buvęs reguliavimas, parengtas 2010 m., stipriai atsiliko nuo intensyvios internetinio sektoriaus plėtros ir kėlė daug klausimų rinkos dalyviams.
Tiekėjams ir platintojams nebuvo aiškios ribojimų prekiauti internetu ribos: kaip taisyklės taikomos skirtingų internetinių platformų atveju, kaip traktuojami vieni ar kiti internetiniai įrankiai, kokius susitarimus yra leidžiama sudaryti. Nauji išaiškinimai bus ypač aktualūs drabužius, kosmetiką, sveikatos prekes, elektronines prekes, baldus platinantiems asmenims, kurie intensyviai naudojasi elektroninės prekybos galimybėmis.
Kaip vertinsime ar teisėtai buvo ribojama prekyba internetu?
Bendra taisyklė lieka galioti – platintojai turi turėti teisę prekiauti internetu. Tiesa, taisyklė nėra absoliuti – nurodytos tam tikros išimtys.
Bendriausia prasme, teisėtumą lems veiksmingo interneto naudojimo testas. Šis testas reiškia, jog ribojimas gali būti teisėtas, nes jam gali būti taikoma bendroji išimtis, jei tokio apribojimo tikslas nėra tiesiogiai ar netiesiogiai trukdyti pirkėjams ar jų klientams veiksmingai naudotis internetu atitinkamoms prekėms ar paslaugoms parduoti tam tikrose teritorijose ar tam tikriems klientams. Būtent nuo šio testo reikėtų pradėti vertinti bet kokį ribojimą prekiauti internetu.
Minėtu testu greičiausiai buvo siekiama užtikrinti, jog bet kokie ribojimai prekiauti internetu būtų tik itin pagrįsti, tačiau detalių gairių tokiam testui atlikti nebuvo numatyta. Naujos taisyklės nurodo pavyzdžiui, kad ribojimui neturėtų būti taikoma bendroji išimtis, jei juo siekiama sumažinti konkrečių prekių ar paslaugų kiekį parduodamą internetu ar apskritai apriboti pardavėjo galimybę prekiauti savo tinklapyje.
Kad galėtų būti taikoma minėta bendroji išimtis, susitarimas taip pat turi tenkinti kitus reikalavimus, kaip nepatekti į draudžiamų apribojimų sąrašą ir turi būti neviršijama reikalaujama 30 proc. rinkos dalies riba. Taigi, didesnę rinkos galią turintiems ūkio subjektams taikyti bet kokį ribojimą prekiauti internetu yra itin komplikuota ir kiekvienas toks ribojimas reikalauja individualaus vertinimo.
Kada galima riboti trečiųjų šalių prekyviečių ir kainų palyginimo įrankių naudojimą?
Ribojimas prekiauti trečiųjų šalių prekyvietėse nebus laikomas savaime neteisėtu. Tokiam ribojimui galės būti taikoma bendroji išimtis ir jis galės būti pateisinamas dėl tam tikrų kokybės reikalavimų, ypač taikant pasirinktinio platinimo sistemą prabangos prekėms. Ribojimas gali būti neteisėtas, kai kokybės reikalavimai de facto reiškia ribojimą prekiauti internetu, nes jų įvykdyti neįmanoma, pavyzdžiui, reikalavimas, kad nesimatytų prekyvietės logotipo. Kokybės reikalavimai taip pat nebus pagrįsti, kai ribojimas taikomas ne visiems platintojams, arba tiekėjas pats platina per prekyvietes, arba prekyvietės valdytojas pats yra pasirinktinio platinimo sistemos narys.
Galiausiai, ribojimų teisėtumas taip pat bus vertinamas pagal minėtą veiksmingo interneto naudojimo testą. Mažesnė tikimybė, jog ribojimas neatitiks testo, jeigu platintojas turės galimybę platinti kitais internetiniais kanalais, pavyzdžiui, per savo tinklapį. Vertinant ribojimo teisėtumą taip pat bus atsižvelgiama į užimamas rinkos dalis, ribojimo apimtį, ribojimo priežastis.
Ribojimas naudotis kainų palyginimo įrankiais irgi nebus laikomas savaime neteisėtu. Jis taip pat galės būti taikomas dėl tam tikrų kokybės reikalavimų arba kai taikomas teisėtas aktyvaus platinimo ribojimas. Taikant ribojimą naudotis kainų palyginimo įrankiais bus svarbu ir tokio ribojimo apimtis. Draudimas naudotis konkrečiu kainų palyginimo įrankiu, neturintis plačios apimties, greičiausi neturės tikslo apriboti veiksmingai naudotis internetu, tačiau ribojimas naudotis kainų palyginimo įrankiais, kaip iš esmės visu internetinės reklamos kanalu, jau gali reikšti draudžiamą apribojimą.
Aktyvaus platinimo ribojimas – daugiau aiškumo, bet ir griežtesni rėmai
Konkurencijos teisėje yra populiari sąvoka „aktyvus“ platinimas. Ši sąvoka itin svarbi, nes yra atvejų, kai tokio tipo platinimą yra leidžiama riboti. Tuo tarpu pasyvaus platinimo riboti dauguma atvejų neleidžiama. Nors internetinė prekyba bendrąja prasme yra laikoma pasyviu platinimu, tam tikri platinimo įrankiai vis dėlto savo pobūdžiu yra aktyvūs. Galint aiškiai atskirti, ar planuojamas ribojimas platintojui yra aktyvaus ar pasyvaus platinimo ribojimas, iš esmės lemia įsivertinimą, ar nėra padaromas konkurencijos teisės pažeidimas.
Senosios taisyklės šių sąvokų atskyrimo klausimu buvo gana abstrakčios ir neatspindėjo visų šiandien galimų elektroninės komercijos įrankių ir kėlė vis daugiau klausimų. Naujosios taisyklės atneša šiek tiek daugiau aiškumo, kokius veiksmus galima laikyti aktyviu platinimu. Prie aktyvių pardavimų bus priskiriamos internetinės žiniasklaidos priemonės, kainų palyginimo priemonės, paieškos sistemose skelbiama reklama, skirta konkrečių teritorijų klientams ar konkrečioms klientų grupėms, interneto svetainės domenas, interneto svetainės kalbos pasirinkimas. Tai reiškia, kad teisėtai taikant aktyvaus platinimo ribojimą, platintojas negalės naudotis šiais įrankiais platinimo apribotose teritorijose ar apribotiems klientams.
Griežtesnės taisyklės internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjams
Internetinėmis tarpininkavimo paslaugomis laikomos tokios platformos, kurios sudaro sąlygas kitų tarpusavio sandoriams. Pavyzdžiui, trečiųjų šalių prekyvietės kaip Amazon, apgyvendinimo užsakymo platformos kaip Booking. Europos Komisija sugriežtino taisykles šiems paslaugų teikėjams. Tikėtina, kad tai lėmė gana dažna didžiųjų tarptautinių rinkos žaidėjų pažeidimų praktika, kurie iš esmės naudojosi savo platformų galimybėmis, rinkos galiomis ir aiškių taisyklių trūkumu. Tačiau galiausiai tokios taisyklės išdėstomos naujuoju reguliavimu ir jas turėtų įsidėmėti visi tokio tipo paslaugų teikėjai.
Naujosios taisyklės pabrėžia, kad draudžiamais bus laikomi internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjo nustatomi įpareigojimai paslaugų gavėjui dėl kainos, teritorijos ar klientų, kuriems parduodamos prekės ar paslaugos. Tačiau viena svarbiausių taisyklių yra, jog bendroji išimtis nebus taikoma vertikaliesiems susitarimams, susijusiems su internetinių tarpininkavimo paslaugų teikimu, kai toks paslaugų teikėjas pats tiesiogiai konkuruos su savo platformos naudotojais, pavyzdžiui, trečiųjų šalių prekyvietės, kurios savo valdomose prekyvietėse platina prekes tiesiogiai pačios ir taip konkuruoja su kitais prekybininkais. Bendroji išimtis taip pat nebus taikoma internetinių tarpininkavimo paslaugų pirkėjų įsipareigojimams neplatinti prekių geresnėmis sąlygomis kitais kanalais.
Iš esmės toks bendrosios išimties taikymo panaikinimas reiškia, kad tokie susitarimai turės būti vertinami individualiai, toks vertinimas reikalaus daugiau nuoseklumo ir neužteks pasiremti mažesne nei 30 proc. rinkos dalimi, bus mažiau laisvės sudaryti standartinius susitarimus ar nustatyti ribojimus, kurie yra įprasti ir pateisinami tokiuose santykiuose.
Dviguba kainodara – šiek tiek daugiau laisvės
Dviguba kainodara – atvejai, kai didmeninė kaina skiriasi, priklausomai nuo to, ar platinimą planuojama vykdyti internetu, ar fizinėse parduotuvėse. Naujos taisyklės dvigubos kainodaros vertinimą pakeičia iš esmės. Atsiranda šiek tiek daugiau laisvės rinkos dalyviams ir numatoma, kad taikant dvigubą kainodarą galės būti pritaikoma bendroji išimtis, kai siekiama skatinti arba atlyginti už atitinkamo dydžio investicijas, atitinkamai į prekybą internetu ir ne internetu, ir nėra tikslo riboti pardavimų tam tikrose teritorijose ar tam tikriems klientams (veikia minėtas veiksmingo interneto naudojimo testas).
Svarbu suprasti, kad naujos taisyklės nereiškia, jog dviguba kainodara tampa savaime teisėta. Naujos taisyklės taip pat pabrėžia, jog bendroji išimtis dvigubai kainodarai negalės būti taikoma, kai nustatoma, jog yra tikslas riboti pardavimų tam tikrose teritorijose ar tam tikriems klientams ir nurodo, jog tokiais atvejais galėtų būti, pavyzdžiui, kai dėl kainų skirtumo interneto naudojimas yra nepelningas arba yra siekiama sumažinti produktų, prieinamų internetu, kiekį.
Naujųjų taisyklių taikymas
Naujasis Vertikaliųjų apribojimų bendrosios išimties reglamentas ir Vertikaliųjų apribojimų gairės atneša daugiau aiškumo tiekėjų ir platintojų santykiams dėl platinimo internete. Tačiau daugiau išaiškinimų tuo pačiu lemia ir griežtesnes taisykles, kurių rinkos dalyviai turės laikytis.
Naujai įsigaliojęs reglamentas numato pereinamąjį vienerių metų laikotarpį. Tai reiškia, jog susitarimai, sudaryti iki 2022 m. gegužės 31 d., kurie atitiko prieš tai galiojusias taisykles, dar bus laikomi teisėtais iki 2023 m. gegužės 31 d. Tačiau iki tol ūkio subjektai savo veiklą turi įvertinti, susipažinti su naujomis taisyklėmis, esamus susitarimus peržiūrėti ir, sudarant naujus susitarimus, naująsias taisykles pradėti taikyti.
PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: AISTĖ VEBERAITĖ, TGS BALTIC