Verslas, kuris beveik nebemoka už elektrą – kaip jiems tai pavyko?

Didelė elektros sąskaita gamybos, logistikos ar prekybos įmonei gali būti ne smulki išlaidų eilutė, o reikšminga veiklos sąnaudų dalis. Todėl verslai vis dažniau skaičiuoja ne tik, už kokią kainą perka elektrą, bet ir kiek jos galėtų pasigaminti patys. Kai kuriais atvejais rezultatas būna įspūdingas – didelę dalį dienos elektros poreikio padengia ant įmonės stogo ar teritorijoje įrengta saulės elektrinė.

Tai nereiškia, kad sąskaita už elektrą tiesiog išnyksta. Įmonei gali likti tinklo paslaugų, trūkstamos elektros energijos ar kitų su tiekimu susijusių išlaidų. Tačiau tinkamai suprojektuota elektrinė leidžia gerokai sumažinti iš tinklo perkamos energijos kiekį, o kartu – ir priklausomybę nuo elektros kainų pokyčių.

Verslas turi vieną didelį pranašumą

Namų ūkiuose daug elektros dažnai suvartojama ryte ir vakare. Tuo metu saulės elektrinės gamyba yra mažesnė. Daugelio įmonių situacija priešinga: didžiausias energijos poreikis atsiranda darbo valandomis – būtent tada, kai saulės moduliai gamina daugiausia.

Gamybos linijos, šaldymo įranga, biurų kondicionavimas, sandėlių technika ir kita įranga veikia dieną, todėl pagaminta saulės energija gali būti suvartojama iš karto.

Tai ekonomiškai naudinga, nes kiekviena vietoje pagaminta ir iš karto sunaudota kilovatvalandė sumažina poreikį ją pirkti iš tinklo. Kuo geriau sutampa elektros gamybos ir vartojimo grafikai, tuo efektyviau išnaudojama elektrinė.

Svarbiausia ne uždengti visą stogą moduliais

Didžiausia elektrinė nebūtinai yra ekonomiškai geriausia. Jei įmonės stogas leidžia įrengti 500 kW elektrinę, dar nereiškia, kad būtent tokios galios projektas bus racionalus.

Pirmiausia vertinamas įmonės elektros suvartojimas. Reikia žinoti ne tik metinį kilovatvalandžių skaičių, bet ir tai, kada elektra vartojama. Jei savaitgaliais veikla sustoja, o darbo dienomis didžiausias poreikis yra nuo 8 iki 17 valandos, elektrinės projektas turėtų atsižvelgti į tokį grafiką.

Taip galima siekti, kad kuo didesnė pagamintos energijos dalis būtų suvartojama pačioje įmonėje, o ne gaminama vien dėl didžiausios techniškai įmanomos galios.

Kiek iš tiesų galima sutaupyti?

Tikslaus skaičiaus, tinkamo visoms įmonėms, nėra. Rezultatą lemia elektrinės galia, montavimo vieta, elektros vartojimas, finansavimo sąlygos, įrangos kaina ir elektros rinkos pokyčiai.

Verslui skirtų projektų skaičiavimuose viasolis.lt pateikiamas vidutinis maždaug 3–4 metų saulės elektrinės atsipirkimo laikotarpis, o atskirame skaičiavimo pavyzdyje elektrinei ant stogo be paramos nurodomas 3,9 metų laikotarpis. Tai nėra universali garantija – konkretaus projekto rezultatas priklauso nuo individualių įmonės sąlygų.

Būtent todėl apie „beveik nemokamą elektrą“ prasminga kalbėti tik įvertinus visą projektą. Įmonė pirmiausia investuoja į elektrinę, o vėliau investicija grįžta per mažesnes elektros sąnaudas.

Didelis stogas gali tapti įmonės turtu

Logistikos centrai, prekybos pastatai ir gamyklos dažnai turi tai, ko trūksta gyvenamiesiems namams – didelį, iki tol ekonomiškai beveik neišnaudojamą stogo plotą.

Ant jo galima sumontuoti šimtus ar net tūkstančius saulės modulių neužimant papildomos įmonės teritorijos. Tai ypač aktualu verslams, kurie turi didelį dienos elektros poreikį.

Tokio masto projektai Lietuvoje nėra vien teorija. Tarp įgyvendintų verslo projektų nurodoma ir 4,13 MW galios saulės elektrinė, įrengta bendrovei „Sanitex“, taip pat elektrinės ant kitų gamybos, logistikos ir komercinių objektų.

Vien modulių neužtenka

Verslo saulės elektrinė yra sudėtingesnis projektas nei keliolika modulių ant individualaus namo stogo. Reikia įvertinti pastato konstrukciją, tinklo galimybes, leistiną generuoti galią, įrangos išdėstymą, elektros instaliaciją ir saugos reikalavimus.

Svarbus ir projekto laikas. Didesnių verslo elektrinių įgyvendinimas gali apimti projektavimą, derinimus, įrangos tiekimą, montavimą ir pridavimą. Nurodoma, kad individualaus verslo projekto įgyvendinimas dažniausiai gali trukti apie 7–12 mėnesių.

Todėl saulės elektrinė nėra sprendimas, kurį įmonė užsako pirmadienį ir penktadienį jau pamiršta elektros sąskaitas.

O kas vyksta, kai saulė nešviečia?

Saulės elektrinė negamina vienodai visą parą ir visus metus. Vakare, naktį ir mažiau saulėtais laikotarpiais įmonei vis tiek gali reikėti elektros iš tinklo.

Čia vis dažniau atsiranda energijos kaupiklių vaidmuo. Jie leidžia dalį energijos sukaupti ir panaudoti vėliau, taip pat gali padėti valdyti galios pikus. Tačiau kaupiklio poreikis turėtų būti vertinamas atskirai – ne kiekvienai įmonei jis ekonomiškai būtinas.

Verslai, kuriems pavyksta itin smarkiai sumažinti išlaidas elektrai, paprastai neturi vieno slapto triuko. Rezultatą sukuria keli dalykai: didelis dienos energijos poreikis, tinkamai parinkta elektrinės galia, tinkamas stogas ar teritorija ir kuo didesnis pagamintos elektros suvartojimas vietoje. Kai šie veiksniai sutampa, stogas iš pasyvios pastato dalies gali tapti įrenginiu, kuris dešimtmečius mažina įmonės veiklos sąnaudas.