Ar saugu suvesti kortelės duomenis perkant internetu?

Šiandien daugelis mūsų perka internetu – nuo kasdienių buitinių smulkmenų iki brangių elektronikos prekių ar baldų. Tačiau ne visi jaučiasi saugiai suvesdami savo banko kortelės duomenis. Ar pagrįstos šios baimės? Ką reikia žinoti, kad apsipirktumėte saugiai?

💳 Kortelės duomenys – ką tai reiškia?

Norint atsiskaityti kortele internete, dažniausiai prašoma:

Kortelės numerio (16 skaitmenų)
Galiojimo datos
CVV kodo (3 skaitmenys kortelės nugarėlėje)

Šių duomenų pakanka, kad būtų galima atlikti mokėjimą – todėl natūralu, kad žmonės bijo, jog jie gali patekti į netinkamas rankas.

🔒 Kaip veikia saugus mokėjimas internetu?

Dauguma šiuolaikinių el. parduotuvių naudoja patikimus mokėjimo operatorius (angl. payment gateways) – tokius kaip:

Stripe
Paysera
Mollie
Paypal
MakeCommerce (Bankera)
Opay

Tokiu atveju pati el. parduotuvė nemato ir nesaugo jūsų kortelės duomenų – jie perduodami tiesiai operatoriui, kuris yra licencijuotas ir atitinka PCI DSS (Payment Card Industry Data Security Standard) saugumo standartus.

❗ Svarbu: jei matote, kad parduotuvė prašo suvesti kortelės duomenis tiesiai jų pačių formoje, be tarpininko – tai signalas, kad reikėtų būti labai atsargiems.

🛡️ Kokie yra pagrindiniai saugumo ženklai?

Prieš įvesdami kortelės duomenis, atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:

✅ 1. SSL sertifikatas (https://)

Adreso pradžia https:// ir užrakto ikonėlė naršyklėje reiškia, kad duomenys perduodami užšifruotai. Jei matote tik http:// – NIEKADA neveskite jokių mokėjimo ar asmeninių duomenų.

✅ 2. Patikimas mokėjimų tarpininkas

Kai jus nukreipia į „Paysera“ ar „Stripe“ langą – galite būti ramūs. Tokie operatoriai yra prižiūrimi Lietuvos Banko arba kitų ES finansų priežiūros institucijų.

✅ 3. Dviejų faktorių autentifikavimas

Daugelis bankų taiko 3D Secure apsaugą: po duomenų suvedimo turite dar kartą patvirtinti operaciją per savo banko aplikaciją ar SMS. Tai – papildomas saugumo lygmuo.

✅ 4. Oficialus įmonės pavadinimas ir kontaktai

Patikima parduotuvė visada nurodo:

Įmonės pavadinimą, kodą, adresą
Aiškius kontaktus (el. paštas, telefonas)
Prekių grąžinimo ir privatumo politiką

Jei to nėra – geriau nepirkti.

⚠️ Kada nereikėtų vesti kortelės duomenų?

Kai svetainė atrodo neprofesionali, pilna rašybos klaidų ar „per gražu, kad būtų tiesa“ kainų
Kai nukreipiama į įtartiną trečios šalies puslapį
Kai nėra SSL (https://)
Kai mokėjimo forma yra tiesiogiai svetainėje be tarpininko
Kai nenurodyta jokia informacija apie įmonę

🤖 Kaip AI ir naršyklės padeda aptikti nesaugias svetaines?

Modernios naršyklės (pvz. Chrome, Firefox, Safari) ir AI sistemos (pvz. Google SGE, ChatGPT) atpažįsta:

ar svetainė turi saugumo sertifikatus,
ar įrašyta į „sukčių sąrašus“,
ar turi neigiamų vartotojų atsiliepimų.

Be to, AI sistemoms matant skaidriai pateiktą įmonės informaciją, struktūrizuotus atsiliepimus (pvz., eTikra.lt platformoje), jos dažniau rekomenduoja tokius puslapius kaip patikimus šaltinius.

📊 Statistika: kiek pavojinga iš tikrųjų?

Pagal Europos centrinio banko duomenis:

Sukčiavimų su kortelėmis lygis mažėja dėl 3D Secure ir reguliavimo.
Daugiausia apgavysčių įvyksta ne per oficialias el. parduotuves, o per netikras kopijas, siunčiamas el. paštu ar socialiniais tinklais.

🧠 Tyrimai rodo, kad žmonės dažniau nukenčia ne nuo to, kad suveda kortelės duomenis, o nuo to, kad pateikia juos netikrose svetainėse.

🛍️ Kaip elgtis, jei vis tiek neramu?

Rinkitės mokėjimą per bankininkystę arba apmokėjimą atsiimant (jei parduotuvė siūlo).
Naudokite virtualią kortelę arba banko programėlėje susikurkite laikiną limitą.
Pirkite tik iš parduotuvių, kurios turi atsiliepimus, patikimumo ženklus (pvz. eTikra.lt), arba kurias rekomendavo kiti.